virikas

virìkas, -ė smob. (2) Š, NdŽ, KŽ, Pc žr. virėjas 1: Virìkas valgyti verda J. Visokių mieste tarnaičių reikia: ir virìkių, ir šlavikių Ėr. Ant liūdno žirgo [žalnierius] patūby sėdžia…, kardu virikę baido KlvD142. Šeimyna intprašė virikę pagautie ir papjautie gaidį V.Piet.